- kluonius
- kluõnius sm. (2) kluono prievaizda, kluonininkas: Artimiausi baudžiauninkų prižiūrėtojai vadinosi kluoniai rš. Kluõniai kūlėjus prižiūrėdavo Kp. Kluõnius turėjo atkūrinti linams pečių Žd. Ar jau kluõniumi pastojai, kad pirtyjė[je] krosnį kūreni? Pln. Mano vyras dvare esti par kluõnių J. Atsakingas yra darbas kluoniaus, kuris turi prižiūrėti kūlimą, vėtymą rš. Aš dvidešimt metų kluoniu buvau pas poną Pracišauskį Krž.
Dictionary of the Lithuanian Language.